Mažas Bavarijos miestelis, 1659-ieji. Iš upės ištraukiamas mirštantis berniukas ant peties žiauriai ištatuiruotu raganų ženklu. Budelis Jakobas Kuizelas iškviečiamas išsiaiškinti, ar apylinkėse įsikūrė raganos. Miestelį vis dar persekioja tamsūs prisiminimai apie kerėtojų teismus ir moteris, sudegintas ant laužo. Kai dingsta daugiau vaikų, o antras našlaitis randamas negyvas su tokia pačia tatuiruote, auganti isterija grasina virsti chaosu. Kol sunerimę miestelėnai neprivertė nukankinti ir nužudyti pribuvėjos, priėmusios jo paties vaikus, korikas turi atskleisti tiesą. Padedamas sumanios gražuolės dukters Magdalenos ir Simono, universitete mokslus krimtusio vietos gydytojo sūnaus, Jakobas išsiaiškina, kad Šongau tikrai siautėja blogis, bet kraujo praliejimą galbūt per vėlu sustabdyti

1660-ieji. Pūga juosmenį siekiančiu kilimu užkloja snaudžiantį Bavarijos Alpių kaimelį ir įkalina visus namuose tą vakarą, kai pastorius įsitikina suvalgęs užnuodyto maisto. Jausdamas, kaip paralyžius kyla kūnu, šventikas paskutinėmis valios pastangomis grįžta į bažnyčią ir nubraižo šerkšne paslaptingą ženklą.... Išsiaiškinti, ką reiškia apvestas lotyniškas užrašas ir kas užnuodijo šeimininkės paliktas spurgas, imasi pastoriaus sesuo su budeliu Jakobu Kuizelu, sumania jo dukra Magdalena ir jos garbintoju, gydytojo sūnumi Simonu. Kelių mįslių įminimas atves tyrėjus pas senovės tamplierius ir tariamą ordino lobį. Vis dėlto ne jie vieninteliai ieško legendinių turtų. Nuolat ant kulnų lipa pavojingi ir paslaptingi, lotyniškai šešėliuose besikuždantys vienuoliai, kurie palieka našlaičių kvapą ir aukų kūnus